Konfucijus yra pasakęs „Susirask mėgstamą darbą ir tau niekada nereikės dirbti“. Aš nesu visiškai tikras dėl šio posakio tikslumo šiomis dienomis, nes svajonių darbas gali būti ir labai sunkus darbas, bet dirbant mėgstamą darbą gyvenimas pasidaro tikrai daug paprastesnis.

Koks yra Jūsų svajonių darbas?

Apie kokio tipo darbą Jūs svajojate? Dauguma iš mūsų dar vaikystėja svajojome, kad kai užauksiu būsiu kažkuom, kas tuo metu atrodo kaip didvyriai, kad galėsit pakeisti neteisybę kas Jums atrodo neteisinga… ir t.t. Kiti ir suaugę bando suprasti kuo jie norėtų būti iki šiol. O trečia grupė žmonių kurie pabando dirbti vienoje srityje, tada kitoje ir taip bando atrasti savo svajonių darbą, bet jie negalvoja apie tai ką norėtų dirbti o dirba ten kur jiems pasiūlo geriausią tuo metu atlygį. Išbandyti įvairius darbus šiais laikais nėra sudėtinga, nes pramonės laikai jau praeityje, kai dauguma gavę darbą jį dirbdavo visą savo gyvenimą. Dėl to šiais laikais nesudėtinga savo turimą darbą pakeisti į svajonių darbą.

Įvairūs žmonės svajoja apie skirtingus darbus. Tie kurie jaučia pinigų stygių šeimoja, svajoja apie aukštas pajamas nešančius darbus, tokius kaip bankininkai, lakūnai, įmonių ar skyrių vadovai ir pan. Tiems kuriems pinigų užtenka svajoja apie socialinius darbus, mielus širdžiai darbus, bet nebūtinai peningus, pvz.: dirbti su vaikais stovyklose, pardavinėti kolekcinius daiktus, dirbti gidais kitose šalyse, rašyti straipsnius ar eiles, kažką kurti ir t.t. Daug žmonių kad pasijustų pilnaverčiais dirba ir socialinius niekaip neapmokamus darbus, padeda jaunimui, vaikams, verysniems žmonėms, ar žmonėms su negalia.

Continue reading »

Kaip skelbia Lietuvos darbo birža, paskutinę 2011 metų gruodžio savaitę Lietuvoje darbo neturėjo 10,85 % visų darbingų žmonių. Tai yra apie 224.400 žmonių, nors prieš vieną savaitę  buvo 221.900 užregistruota darbo ieškančių, tai sudaro 10,73 % visų darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos teritorinės darbo biržos gruodžio 23–29 dienomis  padėjo įsidarbinti 2.100 bedarbių, t.y. 700 mažiau nei gruodžio 16–22 dienomis. Per šventinę savaitę darbdaviai registravo 1.300 laisvų darbo vietų, 1.100 mažiau nei ankstesnę savaitę.

Gruodžio 23 – 29 dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 4.200 naujai įregistruotų bedarbių, kai prieš savaitę statusą gavo 5.700 žmonių. Nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 35.500 arba 15,8% registruotų bedarbių. Prie jų prisidėjo dar 1.592 kurie nuo šiol gaus nedarbo išmokas.

Šiuo metu darbo rinkoje situacija ne lengva visiems beieškantiems darbo, tačiau neseniai baigę studijas susiduria su papildomomis kliūtimis, kurios susiję su jų patirties stoka, nes šiems asmenims tenka konkuruoti su gerokai daugiau patirties turinčiais kandidatais.

Štai keletas dalykų, kuriuos galite atlikti ir kurie gali pagelbėti:

1. Įsitikinkite, kad gaunate šioms dienoms tinkamus patarimus, susijusius su darbo paieška.  Jeigu pagrindiniai jūsų patarėjai ieškant darbo yra jūsų tėvai, tai gali būti nemažas trūkumas, nes darbo paieškos būdai gerokai pasikeitė per pastaruosius metus. Jeigu jums tėvai pataria eiti asmeniškai į firmas ir kreiptis dėl darbo, arba įkyriai klausinėti darbdavių, kuriems nusiuntėte savo CV, tai jau svarbus ženklas, kad turite ieškotis šiuolaikiškesnių patarėjų.

2. Kreipiantis dėl darbo svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Mažesnis skaičius gerai paruoštų kreipimųsi duos geresnius rezultatus, negu tai, jeigu išsiuntinėsite vieną ir tą patį į 100 vietų. Tai reiškia, kad mažiausiai motyvacinį laišką turite parašyti atskirai kiekvienai pozicijai, dėl kurios kreipiatės.

3. Įsitikintike, kad jūsų CV neatrodo studentiškai. Dauguma neseniai baigusiųjų studijas išsiplečia rašydami apie savo pasiekimus moksluose – išsilavinimą, kursus ir pasiekimus. Tačiau šiuo atveju svarbiausias faktorius yra jūsų darbinė patirtis – atliktos praktikos, savanoriškas darbas ir pan. Asmenys, kurie renkasi darbuotojus, praleidžia maždaug 20 sekundžių peržiūrėdami jūsų CV. Taigi labai gerai apgalvokite, ką norite, kad šie žmonės pastebėtų per tą trumpą laiką.

4. Motyvaciniame laiške nebijokite šiek tiek parodyti savo asmenybę. Darbo rinkos naujokai labai bijo, kad visi profesiniai ryšiai turi būti labai oficialūs. Taigi jie bijo parašyti kažką kito ir taip “išsišokti”. Tačiau asmenys, ieškantys darbuotojų, perskaito tiek daug “sausų” motyvacinių laiškų per dieną, kad jeigu vienas iš jų bus kitoks, jie tikrai atkreips į jį dėmesį. Tai nereiškia, kad neturite jaudintis dėl taisyklingos kalbos ir tinkamo stiliaus, tačiau tikrai galite rašyti šiek tiek asmeniškesniu stiliumi.

5. Pradėkite kurti tinklus, jei dar to nepadarėte. Klauskite visų pažystamų, gal jie turi kokių ryšių tose srityse, kuriose norite ieškoti darbo, o jei rasite tinkamų – nebijokite pasinaudoti tokiais ryšiais.

6. Pasinaudokite savo mokymosi įstaigos karjeros centru. Jūs galite pagalvoti, kad universiteto resursai ir jame esantis karjeros centras yra skirtas tik vis dar studijuojantiems asmenims, bet iš tiesų daugumoje šių centrų labai laukiami yra ir neseniai baigę studijas asmenys. Įsirašykite į grupes, kurios vienija žmones, dirbančius jus dominančiose srityse. Domėkitės darbo pasiūlymais, kuriuos gauna karjeros centrai – tai gali būti tikrai naudinga.

Domitės naujomis karjeros galimybėmis? Jei taip, paskirkite laiko, kad įvertintumėte esamą situaciją, išstudijuokite karjeros galimybes ir nuspręskite, kokia darbo vieta jums būtų ideali.

10 žingsnių, norint sėkmingai pakeisti pareigas 


1. Įvertinkite savo turimą darbą. Žymėkitės, kas jums dabartiniame darbe patinka, kas nepatinka. Veskite savotišką „darbo dienos“ žurnalą. Kokie darbo aspektai suteikia džiaugsmo, o kurie sukelia skausmą? Ar dalykai, kurie jums nepatinka, susiję su darbais ir užduotimis, kurias turite atlikti, o gal su kompanijos politika ar kultūra? Arba su bendradarbiais? Visa tai būtina išanalizuoti ir aiškiai suvokti.
2. Įvertinkite savo pomėgius, įgūdžius ir vertybes. Tai atlikti galite pasinaudodami įvariais psichologiniais testais, kurių gausu internete. Pergalvokite, kokiose pareigose praeityje jums sekėsi, kokį savanorišką darbą dirbote ir pan – taip nusistatysite savo pagrindinius įgūdžius ir veiklas, kuriomis norite užsiimti. Pagalvokite, ar jūsų pagrindinės vertybės ir įgūdžiai yra vertinami dabartiniame darbe.
3. Apsvarstykite, kokia karjera jums tiktų. Padiskutuokite su savo šeimos nariais ar patikimais draugais apie jūsų įgūdžius, pasiklauskite jų nuomonės. Juk kuo daugiau galvų, tuo įvairesnių idėjų gali kilti. Pasiskaitykite karjeros patarimų, jų dabar tikrai gausu interneto platybėse.
4. Atlikite preliminarią lyginamąją kelių sričių analizę, kad atsirinktumėte kelis taikinius, kuriuos išanalizuosite giliau.
5. Skaitykite viską, ką randate apie atsirinktas sritis. Stenkitės susirasti keletą asmeninių kontaktų, su kuriais galėtumėte pasikalbėti, gauti daugiau informacijos jus domninančiais klausimais.
6. Stebėkite jus labiausiai dominančių sričių profesionalų darbą. Jei tik yra galimybė, praleiskite nuo kelių valandų iki kelių dienų su profesionalu, atliekančiu savo darbą. Vienas iš būdų suprasti darbo subtilumus, padirbėti savanoriu arba atlikti praktiką. Žinoma, ne visais atvejais tai įmanoma, tačiau pabandyti tikrai verta.
7. Išbandykite savanorio ar laisvai samdomo darbuotojo darbą jus dominančioje srityje. Pvz.: jeigu jūs galvojate apie karjerą leidybos srityje, pasisiūlykite redaguoti kokius nors internetinius naujienlaiškius. Jeigu jus domina darbas su gyvūnais – padirbėkite savanoriu vietinėje gyvūnų prieglaudoje. Taip ne tik suprasite, ar jums patinka toks darbas, bet ir turėsite ką įrašyti į savo CV.
8. Pasidomėkite mokymosi galimybėmis, kurios galėtų padėti siekiant karjeros naujoje srityje. Galbūt įmanoma lankyti vakarinius kursus vietiniame universitete ar profesinio tobulinimo centre. Arba lankykite atitinkamus seminarus.
9. Paieškokite būdų, kaip savo naujuosius įgūdžius galėtumėte tobulinti savo dabartiniame darbe.
10. Apsvarstykite alternatyvias pareigas, toje srityje, kur dirbate ir galite panaudoti savo sukauptas žinias. Pavyzdžiui jeigu esate programuotojas, kuris daugiau nenori programuoti, galbūt galėtumėte dirbti techninių pardavimų vadybininku ar projektų vadovu.

Tobulinkite savo laiko valdymo įgudžius

Ar Jums yra taip buvę, kad turėtumėte mažai laikoir labai daug darbų kurie dar yra neatlikti? Pabandysiu parašyti keletą būdų kurie Jums labiau padės planuoti savo laiką, ir įgauti įgudžių laiko planavimui tiek darbe tiek namuose.

• Labai svarbu darbų sąrašas: užduočių, kurias turite atlikti sąrašas yra vienas svarbiausių darbų pradedant dieną, šis sąrašas padės Jums orentuotis kuriuos darbus jau atlikote (išbraukti darbai), kiek darbų dar turite atlikti, kurie darbai svarbesni už kitus? Juos galėsite atlikti greičiau, ir nepamiršite, kad yra ir kitų neatliktų darbų.

• Reguliarios pertraukos: darykite pertraukas savo darbe kad galva nebūtų perkrauta, ir kad galėtumėte įvertint kaip sekasi ir kaip kokybiškai atliekate tos dienos darbus.

• Mokykitės paskirstyti darbus: Net nebandykite visų darbų atlikti patys, jeigu turite darbuotojus, ar kolegas kurie gali tai atlikti už Jus geriau. Mokykitės teisingai paskirstyti darbus.

• Organizuokite: projektų organizavimas ir eigos sekimas, labai padeda projektus ar darbus kuriuos darote komandoje paspartinti, pamačius kad jis stringa, ir pradedant diskusiją apie tai, darbą galima pagyvinti ir perkelti į kitą kokybės lygį.

• Išmokite pasakyti „NE“ savo vadovui: Ką Jūs galite padaryti jei Jūsų vadovas duoda per daug darbo negu Jūs galite spėti padaryti per darbo dieną? Arba darbas bus neatliktas, arba jis bus atliktas skubotai ir dažnu atveju nekokybiškai. Dėl to reikia ieškoti priežasčių kodėl taip atsitinka ir apie tai pakalbėti su Jūsų vadovu.

• Neatidėliokit: atidėliojimas gali sužlugdyti Jūsų karjerą, jei tai trukdo padaryti darbus ar projektus laiku, arba iš vis jų nepadarote.

• Gerai išsimiegokite: po įtempto protinio darbo, kad kitą dieną vėl galėtumėte dirbti našiai, reikia būtinai duoti organizmui ir smegenims gerai pailsėti. Jeigu būsite neišsimiegoję, negalėsite susikoncentruoti darbui, darbo efektyvumas kris, būsite irzlūs ir diena praeis ne taip kaip tikitės.

Kiekviena darbo paieška turi savitas problemas. Čia pateiksiu keletą dažnai pasitaikančių problemų pavyzdžiū ir kaip su jomis susidoroti.

Pirmoji problema. Neefektyvi strategija.
Jei jūs kas rytą pabundate, įsijungiate kompiuterį ir valandų valandas praleidžiate naršydami darbo skelbimų puslapiuose, tokiuose kaip www.darbo-rinka.lt ir pan, jūs elgiatės neteisingai. Kiekvieną dieną veltui iššvaistote daug vertingo laiko. Taip galima praleisti valandą per dieną, bet ne daugiau.
Geriau skirkite laiko susipažinimui ir bendravimui su tikrais žmonėmis ir ieškokite jus dominančių įmonių kontaktų tokiuose tinkluose kaip LinkedIn. Jūs negalite ir neturėtumėte praleisti 12 valandų per parą darbo paieškoms, todėl sutelkite savo laiką į teisingus paieškų būdus.

Antroji problema. Neįkvepianti prisitatymo kalba.
Dabar vis populiarėja įvairios karjeros dienos, kurias organizuoja didesnės organizacijos, kurioms reikia daug darbuotojų. Jūs susitinkate su jų atstovais ir kalbatės akis į akį, arba prisistatote prieš didelę auditoriją. O prisitatydami mikčiojat, žvalgotės aplink, nežinote ką pasakyti. Blogai! Išmokite kalbėti įtikinančiu balsu, drąsiai pasakoti apie savo pasiekimus bei svajones, be baimės megzkite naujus kontaktus. Būkite įdomūs, kai skelbiate žinią, kad ieškote darbo.

Trečioji problema. Neefektyvus pažįstamų tinklas.
Jūs nemėgstate susipažinti su naujais žmonėmis? Jums sunku užmegzti ir palaikyti pokalbį? Jūs susitelkęs tik į savo problemas? Tai trukdo jums susirasti svajonių darbą.
Bendravimas apima davimą ir gavimą. Būtent, pirmiausia – davimas. Visada galite kažkam padėti. Taip kuriami ryšiai. Jeigu padėsite kitiems, kiti padės jums. Jeigu norėsite tik gauti – patys sugalvokite pabaigą…

Ketvirtoji problema. Neparuoštas CV ir motyvacinis laiškas.
Kai jūsų motyvacinis laiškas ir CV yra su klaidomis, nestruktūrizuotas ar per ilgas, jūs iš karto prarandate beveik visus šansus būti tarp atrinktų kandidatų. Darbdaviai tokius CV iš karto atideda į šoną, ir dažniausiai jų nebežiūri antrą kartą.
Jeigu jūs nesugebate padaryti įspūdžio pirmuose dviejuose CV puslapiuose, jūs praktiškai neturite šansų būti pakviestas į darbo pokalbį.
Būkit pasiruošę visoms situacijoms. Turėkite paruoštą CV telpantį į vieną puslapį. Tai turėtų būti lyg jūsų vizitinė kortelė, kur būtų nurodyta kontaktinė informacija, jūsų pagrindiniai sugebėjimai ir pasiekimai, o taip pat pozicija, į kurią pretenduojate ir pagrindiniai karjeros tikslai.

Penktoji problema. Skuboti ir neapgalvoti veiksmai.
Kartais reikalai koljasi ne taip, kaip jūs tikėjotės. Pavyzdžiui pokalbis nepasisekė taip gerai, kaip jūs norėjote. Todėl jums kyla noras parašyti elektroninį laišką ar sms žinutę, arba paskambinti tiems žmonėms ir pasistengti įtikinti, kad jūs esate geriausias kandidatas. Nedarykite to! Jeigu jie norės jūsų – jie paskambins. Nesutelkite viso savo dėmesio į vieną vietą, net jei manote, kad tai jūsų svajonių darbas – galite pražiopsoti dar geresnę.

O dabar pasidalinkite, su kokiomis problemomis susiduriate Jūs?

Lietuvos darbo biržos duomenimis rugsėjo 1 d. Lietuvoje, darbo neturinčių žmonių registre buvo 223 tukstančiai bedarbių, arba 10,78 procentai šalies darbingo amžiaus gyventojų. Paskutinę rugpjūčio savaitę bedarbio statusas buvo suteiktas 2 tūkstančiams darbo beieškančių žmonių, iš kurių apie 30 procentų sudarė jauni žmonės iki 25 metų amžiaus.

Tarp naujų bedarbių daugiausia yra turinčių darbo patirties, bet nedirbusių iki dvejų metų – 55,4 procentai, ilgiau kaip dvejus metus nedirbo – 22 procentai bedarbių, iš viso niekur nedirbę sudaro – 15,5 procentų, likusieji – verslo liudijimų – 5,4 procentai ir įmonių savininkai – 1,7 procento.

Lietuvos darbo biržoje, darbdaviai rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 dienomis registravo 3,9 tūkstančius laisvų darbo vietų.  Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1139 asmenys. Daugiausia bedarbių – 67,4 proc. pradėjo veiklą įsigiję verslo liudijimus, 15 proc. dirbs viešuosius darbus, 5,5 proc. mokysis profesijos, 3,6 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, 8,1 proc. įdarbinta subsidijuojant ir 0,4 proc. – rotacijos būdu.

Nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 33,9 tūkst. (arba 14,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1221. Baigta mokėti 1,1 tūkst. bedarbių, iš jų – 14,2 proc. anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausia darbuotojų ieškoma paslaugų, pardavimų, transporto- logistikos ir satybos sektoriuose. Tai rodo, kad bendra ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, nes transporto ir logistikos sektorius pats pirmas pranašas kad vyksta eksportas ir importas, o statybos sektorius buvo nusiritęs į patį dugną ir atsigavimas tame sektoriuje rodo bendrą atsigavimą.

Mažiausiai specialistų ieškoma viešūjų ryšių, žiniasklaidos, žemės ūkio, energetikos ir švietimo sektoriuose.

Pasibaigus mokslo metams darbo rinka pasipildo naujais dalyviais – ką tik studijas baigusiais jaunuoliais. Anot vadovų paieškos ir personalo atrankos kompanijos „Search Group Vilnius“ vadovo Šarūno Dyburio, mitas, kad jie neturi galimybių integruotis į darbo rinką, jog darbdaviai ieško tik darbuotojų su patirtimi. Jo teigimu, daugybė absolventų bei jaunų specialistų yra kur kas gabesni ir perspektyvesni už darbo rinkos senbuvius. Tokie žmonės yra pranašesni jau tuo, kad dar neturi susiformavusių darbinių įpročių ar stereotipų, į įmones dirbti ateina šviežia galva, kupini energijos. Dažnai tai lemia gerus darbo rezultatus.

Kalbėdamas apie šios dienos Lietuvos darbo rinkos tendencijas, „Search Group Vilnius“ vadovas pabrėžė, kad darbo rinka iš tiesų atsigauna, kaip jau kuris laikas tvirtina šalies valdžia. „Ypač tai pastebima eksporto, gamybos srityse. Įmonės tampa aktyvesnės, pradeda samdyti žmones, kurie galėtų pelningai parduoti produkciją, pastarąją efektyviai gaminti ir eksportuoti. Šioks toks stabtelėjimas darbo rinkoje gali pasijausti rudenį, pasibaigus sezoniniams darbams, tačiau situacija jau tikrai nebėra tokia, kokia buvo prieš kelerius metus, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui“ – kalbėjo Š. Dyburis.

Continue reading »

Lietuvos teritorinės darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis šiuo metu Lietuvoje yra apie 11%, jis po truputį mažėja bet didesnio nedarbo mažėjimo tikėtis neverta. Todėl suprasdami kokioj nemalonioj situacijoi yra atsidūrę tie 11% darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, siūlome kitaip pasižiūrėti į darbo paieškos procesą. Pabandysiu Jums aprašyti keletą įdomių sprendimų kaip nestandartiškai atkreipti į save darbdavių dėmesį ir būti pastebėtam.

Šiuo metu yra daug knygų parašytų apie savęs motyvavimą, savęs kaip asmenybės kūrimą ir pasitikėjimo didinimą, taip pat ir visuomenė skatina žmogų tapti didžia asmenybe, savo srities žinovu ir geidžiamu darbuotoju savo darbdaviams, tokius žmones žino visi toje srityje dirbantys ir į juos lygiuojasi. Pabandykite į save, beieškantį darbo proceso dalyvį, pažvelgti lygiai taip kaip  įmonė (prekinis ženklas) žiūri į klientų paiešką?

Įmonė norėdama parduoti savo paslaugas ar prekes, visais atvejais turi apie jas pranešti potencialiam, būsimam pirkėjui, (kaip vienas garsus žmogus yra pasakęs: Jei manęs nėra internete, manęs nėra niekur.) Taigi prekės žinomumo didinimas yra vienas prioritetinių dalykų ant kurių sukasi didžioji dalis visų verslų. Taigi pagalvokite, kur yra reklamuojami visi populiariausi produktai kuriuos Tu perki? TV, radijas, spauda, lauko reklama, internetas, tai pagrindinės terpės reklamai, taigi jei ieškai darbo kodėl nepasinaudoti ir tau šiais informavimo apie save būdais? Brangu? Taip iš tiesų nepigu, bet ne internetas.

Internete turint išmonės galima tikrai nebrangiai suformuoti aplinkinių nuomonę apie save, galima visiškai nemokamai susikurti blog‘ą, galima nufilmuoti savo prisistatyma video kamera ir prisistatymą įkelti į youtube. (Šiuo būdu jau naudojasi užsienio gyventojai senokai, ir kai kurie, pasakydami video pranešimuose kažką įdomaus, užsidirba ir pinigų). Bet vien tik Blog‘o ar video neužteks nes reikės kad Jus kas nors pamatytų, todėl reikės reklamos, ir čia Jums gali padėti paslauga Google Adwords kurios dėka Jūsų blog‘ą ar video galės pamatyti potencialūs darbdaviai.

Lietuvoje yra ir kitų pavyzdžių, kaip žmonės pasinaudojė Google Adwords reklaminėmis kampanijomis bando parduoti automobilius ir kitokius daiktus, taip pat yra pavyzdžių kai žmonės sukūrę savo internetinę svetainę ieško sau žmonų ir t.t. taigi būkit išradingi ir Jus pastebės!

NAUJIENA

Geros žinios, nuo šiandien visi ieškantys darbo galės talpinti savo CV portale ir taip pateikti informaciją darbdaviams. Taip pat atsirado darbuotojams ir kitų naudingų funkcijų, tokių kaip skelbimo pasižymėjimas, rekomenduojami skelbimai, nesenai peržiūrėti skelbimai.

Prisijungę savo vartotojo vardu ir slaptažodžiu Jūs galėsite peržiūrėdami skelbimą jį pasižymėti. Pažymėtus darbo skelbimus matysite savo profilyje.

Suvedus raktinius žodžius, miestą ir darbo tipą Jums sistema iškart pasiūlys skelbimus kuriuos atrinks pagal Jūsų norimus kriterijus, taip užtruksite mažiau laiko ieškodami sau tinkamo darbo.

Gero naudojimosi mūsų sistema.

Iškilus nesklandumams užpildykite kontaktų formą ir susisiekite. Būtinai padėsime Jums.

Darbo-Rinka.lt kolektyvas

Darbo paieškos Lietuvos darbdavių labirintuose

Tvarkingas CV – pusė darbo

Vienas svarbiausių darbų kuriuos reikia atlikti prieš darbo paieškas, tai CV pasirašymas. CV turi turėti visas pagrindines dalis, kurias turbūt visi ir tai žino, bet aš kaip darbdavys noriu parašyti apie kitus aspektus. Taigi, išsirinkite gražiausią savo nuotrauką ir patalpinkite į CV, nuotrauka turi būti ne iš klubo ar draugų vakarėlio su nukirpta pusė draugo veido ar katinu rankose,  o pusiau oficiali, kad matytumėtės tik Jūs, gražiame fone, atostogų ar meninės nuotraukos irgi nelabai tinka. Gerai parinkta nuotrauka gali būti paskata darbdaviui pasikviesti Jus pokalbiui, ypač jeigu neatitinkat keliamų reikalavimų. Kaip šiuo metu dažnai būna kad visi ieško darbuotojų su patirtimi, o Jūs tik ką baigęs mokslus studentas-ė.

Jeigu neturite darbo patirties.

Daugelis žmonių kurie siuntė man savo CV pageidaujamo darbo vietoje nurodydavo bet kokio darbo arba daug darbo rūšių iš skirtingų sferų, taigi žinokite kokio darbo norite, o geriausia savo CV ir motyvacinį laišką rašykit kiekvienam darbdaviui atskirai jį pritaikę. Tuo parodydami kad Jūs kaip tik tokio darbo ir ieškote, ir tai turi atsispindėti ir Jūsų pomėgiuose bei savybėse. Juk kiekvienam darbe darbo specifiką reikia perprasti iš naujo. Taigi jeigu ieškote bet kokio darbo esate bet koks darbuotojas, o šiais laikais tokių dauguma.

Darbo patirtis

Jeigu turite nemažai darbo patirties, rašykite tik tas darbovietes kurios bus svarbios konkrečiai darbo vietai užimti. Jeigu dirbote keliose darbovietėse vienu metu stenkitės to neparodyti, nes dauguma darbdavių nori kad Jūs dirbtumėt vieną darbą atsakingai, o ne blaškytumėtės per kelias vietas. Darbdaviams nepatinka darbuotojai kurie po darbo skuba į kitą darbovietę, nebent Jūsų darbas yra visiškai techninis ir darbo rezultatai akivaizdžiai pamatuojami. Tuo atveju darbdavys Jus vertins pagal darbo rezultatus.

Kiti dažnai pasitaikantys CV trūkumai

Susikurkite reprezentacinį elektroninį paštą (pvz vardas.pavarde@gmail.com) nenaudokite pašto dėžučių esančių one.lt ar panašių, jos darbdaviams tikrai nesukelia pasitikėjimo. Blogas pavyzdys ir vietoj vardo ir pavardės naudoti necenzūrinius žodžius. (vieną kartą gavau CV į darbo vietą kur reikia kruopštaus rankų darbo su el. pašto adresu: cituoju „bybiarankis@one.lt „ ) Tas gal juokinga bet priimti tokį žmogų kur atsiunčia tokį CV tikrai niekas nepriims. Dar dažnai pasitaiko kad žmonės prikabina CV kurio failo pavadinimas irgi neatrodo solidžiai arba tiesiog rodo kompiuterinio raštingumo spragas. pvz: gaidžioCV.doc – kai to žmogaus pavardė tikrai ne Gaidys, arba CVtemplate.doc.  Tai tik parodo to žmogaus požiūrrio rimtumą. Čia buvo gyvenimiški atvejai. Jeigu neparašot net teisingo savo CV tai turit būti visa galva pranašesnis už tuos kurie atsiunčia tvarkingą CV kad gautumėte tą darbo vietą.

Išgirdus minint šias asmenybes – Albertą Einšteiną arba Tomą Edisoną, išsyk manoma, jog šie genijai siejasi su išmintimi. Taip ir yra. Jų ir dar kelių žmonių išsakyti verslumo pastebėjimai, regis, veikia iki šiol. cv.lt siūlo pažiūrėti, ką įžvelgė žymių žmonių protai.

1. Sėkmė nėra paslėpta nuo mūsų. Tai tėra pasirengimo, sunkaus darbo ir mokymosi iš klaidų rezultatas – JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Collin Powell).

Pamoka: pakilus aukštais karjeros laiptais, yra labai sunku pasitraukti. Daugumą tų, kurie buvo paliesti sėkmės, pripažįsta, jog vaivorykštės gale aukso puodo nerado. Savo verslą arba kompaniją jie valdė daug paprastesniu būdu – stengiantis iš visų jėgų.

2. Negalima sakyti, jog man nepasisekė. Aš tiesiog radau 10. 000 būdų, kurie neveikia – išradėjas ir verslininkas – Tomas Edisonas

Pamoka: ne kiekvienas sugeba ką nors padaryti iš pirmo karto ir visiškai teisingai. Tačiau galimybė pasitaisyti visada lieka. Mokytis iš savo klaidų yra taip pat svarbu kaip ir padaryti viską teisingai. Dauguma įmonių vertina tą darbuotoją, kuris pasimoko iš savo klaidų, o ne tą, kuris nuleidžia rankas.

3. Logika tave nuves iš taško A į tašką Z; o vaizduotė – bet kur – fizikas Albertas Einšteinas

Pamoka: šiomis dienomis žodis naujovė yra išskirtinumo atributas. Tai pasiteisina, nes kitoks mąstymas yra labai vertinamas. Įmonės nesiekia suburti klonų armijos. Plėtimuisi reikia unikalumo, taigi kiekvienas kas žvelgia į gyvenimą plačiau, yra laukiamas naujoms idėjoms įgyvendinti.

4. Dienos darbai baigiasi su pačia diena. Šiandien padarei ką galėjai. Žinoma, per dieną įvyko daug klaidų ir absurdiškų įvykių. Nebandyk ties jomis užstrigti. Rytojus – nauja diena; ją pradėsi be pašalinių trukdžių ir su pernelyg tvirta dvasia, kad kokia nesąmonė tau kištų pagalius į ratus – poetas ir filosofas Ralfas Waldo Emersonas.

Pamoka: tobulos dienos darbe niekas nesulaukia. O nuolatinis savo praeities klaidų prisiminimas gali sujaukti šios dienos nuotaikas ir atitraukti nuo progreso. Verta prisiminti, jog net dauguma darbdavių ir viršininkų klydo anksčiau, klysta dabar ir klys vėliau. Tačiau tai jiems nesutrukdė užimti aukštas pozicijas darbe.

5. Pasirink tą darbą, kuris artimas tavo širdžiai. Taip galėsi nedirbti visą likusį gyvenimą – kinų mąstytojas Konfucijus. Pamoka: dėl to, kad viena ar kita profesija siejasi su didele alga arba yra paklausi, tai dar nereiškia, jog šios pareigos atneš laimę. Tačiau veikla, kuria žmogus domisi ir jaučia jai palankumą, paprasčiausiai leis mėgautis didele gyvenimo dalimi – darbu.

6. Laikykis atokiai nuo tų, kurie siekia apriboti tavo idėjas. Taip elgiasi menki žmogeliukai, didieji – tave palaiko ir tavimi tiki – rašytojas Markas Tvenas. Pamoka: susirasti patikimus ir gabius mokytojus darbovietėje yra nepaprastai svarbu siekiant gauti kuo daugiau patirties. Tuo pačiu ir siekiant karjeros. Tačiau yra linkusių tam trukdyti. Nesvarbu kas tai būtų – konkuruoti linkęs kolega ar pašaipus viršininkas, svarbu nepriimti jų negatyvių minčių sau.

7. Visi laurai priklauso besikaunančiam arenoje, kurio veidas padengtas purvu bei dulkėmis, prakaitu ir krauju – 26 JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas

Pamoka: visų jėgų atidavimas savo darbui, net jeigu tai kartais baigiasi pralaimėjimu, yra svarbu. Rizika, pasiaukojimas bei mokymasis iš savo klaidų yra neišvengiami palydovai versle ir karjeroje.

8. Dabar visi čia esantys eikit pailsėti, ir pasivaikščioti. Nes yra juntamas vidinės harmonijos trūkumas. Tai pakenks darbui – tapytojas ir architektas Leonardas Da Vinčis.

Pamoka: poilsis toks pats svarbus kaip ir darbas. Persitempus darbovietėje bus tik blogiau, ir, greičiausiai, darbas bus atliktas prasčiau.

***

Parengta pagal Microsoft Network informaciją

 

Šaltinis: vz.lt

 

Europos Komisijai patenkinus Lietuvos prašymą, 2012-2014 m. daugiau šalies smulkiųjų verslininkų galės nemokėti PVM.

Išimtis dvejus metus galios toms įmonėms, kurių metinė apyvarta mažesnė nei 45.000 EUR (155.000 Lt), praneša EK. Iki šiol mokesčio išvengdavo neviršijantieji 29.000 EUR apyvartos. Taip palengvės verslo sąlygos ir sumažės administravimo našta smulkiajam verslui, kuris ir yra ekonomikos augimo variklis, – pranešime cituojamas Komisijos narys Algirdas Šemeta.

VŽ jau rašė, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu tebėra ekonomikos stuburas – jo sunešti mokesčiai į iždą, nors ir gerokai nusekę, vis dar nusveria stambiųjų įmonių atseikėtų mokesčių dalį.

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro per 99% visų Europos įmonių ir jose dirba daugiau kaip 90 mln. žmonių.

ES pradėta įgyvendinti daugelis mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtų iniciatyvų, numatytų Smulkiojo verslo akte. Tačiau apžvalga rodo, kad reikia dar daugiau tokių įmonių rėmimo veiksmų.
Šaltinis: vz.lt

 

Nelegalus darbas auga

Posted by | 2011-04-15 | Darbas

Statistika rodo, kad praėjusiais metais „pagauti“ 6678 asmenys, dirbę pagal įvairias nelegalaus darbo formas. Tai 44 proc. daugiau nei užpernai.

Pasak Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Viliaus Mačiulaičio, pernai nelegalus darbas didėjo ir tai natūralu, kadangi didėjo ir šešėlinė ekonomika.

Anot jo, bendra tendencija tokia, kad per krizę žmonės gyvena šiandiena, mažiau kreipia dėmesio socialinei apsaugai, svarbu, kad turi darbą. Ekonominio pakilimo metais būna daugiau darbų, trūksta tam tikrų sričių specialistų, tad patys darbuotojai nelinkę aklai priimti darbdavių sąlygų.

Nelegalus darbas yra apibrėžiamas kaip darbo santykiai, kai darbuotojas ir darbdavys nesudaro darbo sutarties, nors ją turi sudaryti

Valstybinė darbo inspekcija dažniau gauna anoniminių pranešimų apie nelegalų darbą nei pati atlieka planinių patikrinimų.

Šiek tiek daugiau nei pusė tokių pranešimų pasitvirtina, tačiau dalis būna nekonkretūs, gandų lygio. V. Mačiulaitis sakė, kad tokiais atvejais vis tiek visi be išimčių pranešimai yra tikrinami.

„Reikia šviesti, kad žmonės, kurie žino arba turi informacijos, nepateiktų jos abstrakčios, netikslios, nes gali atsitikti taip, kad, nepateikus detalių, vis tiek informacija tikrinama, o nežinant kokių nors subtilybių, gali nepavykti aptikti pažeidimų“, – pasakojo vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas.

Nelegalų sostinė

Nelegaliai dirbančių nepilnamečių ir užsieniečių nustatoma palyginti nedaug. Pernai tokių pričiupta 21. Gerokai daugiau jų buvo 2008 m. Tuomet šalyje nelegaliai buvo įdarbintas 161 užsienietis, didžioji dauguma jų – Vilniuje nelegaliai dirbę kinai, vėliau „paskirstyti“ po kitus miestus.

„Pernai užsieniečių nelegalų skaičius ne ką tesiskyrė nuo 2009 m. Kaip įprasta, paprastai tai būna baltarusiai. Kartais pasitaiko pakistaniečių“, – aiškino V. Mačiulaitis.

Jei užsienietis Lietuvoje dirba nelegaliai, tuomet bet koks darbas, kurį jis dirba, laikomas nelegaliu. Kita vertus, net ir legaliai Lietuvoje gyvenantis užsienio šalies pilietis, nesusitvarkęs reikiamų „popierių“, dirba nelegaliai.

Paklaustas, ar negauna skundų dėl sąlyginai griežtos ir sudėtingos ne ES piliečių įsidarbinimo Lietuvoje procedūros, darbo inspektorius pabrėžė, kad, kai Lietuvoje yra per 316 tūkst. bedarbių, ne pats tinkamiausiais laikas lengvinti įsidarbinimo sąlygas užsienio piliečiams.

Daugiausia užsieniečių nelegalaus darbo atvejų yra nustatoma Vilniaus regione, kadangi čia darbo pasiūla yra didesnė ir siena ne taip toli, tikina vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas.

„Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – didžiuosiuose miestuose – nelegalaus darbo atvejų nustatoma daugiau nei kitur, tačiau sakyti, kad vienur nelegalaus darbo mastai yra gerokai didesni nei kitur, negalima“, – tvirtino V. Mačiulaitis.

Mažiau statybų – mažiau nelegalų

Sektoriai, kur nelegalus darbas ir toliau išlieka didžiausias, – statyba, žemės ūkis, didmeninė bei mažmeninė statyba ir viešbučiai bei restoranai. Dėl pastarojo neabejotinai nelegalaus darbo apraiškų yra būtent maitinimo įstaigose.

Per krizę nukritus statybų sektoriui, jame šiek tiek sumažėjo ir nelegaliai dirbančiųjų. Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, anksčiau jame būdavo apie 40 proc. visų nelegalų, o dabar tik 30 proc.

Baudas sumažina teismai

Jei nelegaliai dirbantis darbuotojas nusibaudžia pats negaudamas socialinių garantijų, tai darbdaviams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą skiriama nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Surašytus protokolus ir bylos medžiagą Valstybinė darbo inspekcija perduoda nagrinėti teismui.

„Teismas baudą skiria atsižvelgdamas į įvairius niuansus: amžių, ar paimta paskolų, ar turi vaikų. Skiriamos paprastai mažesnės negu numatytos baudos. Baudų vidurkis paprastai vos perkopia 2000 Lt. Ar jos pakankamos? Įstatymas numato gana griežtas sankcijas. Jeigu būtų skiriamas baudos vidurkis – 6500 Lt už vieną nelegaliai įdarbintą asmenį, mano galva, griežtumas pasijustų gana žymiai“, – sakė darbo inspektorius.

Didžiausios iki šiol skirtos baudos buvo 2009 m. pabaigoje Alytaus apskrityje statybos bendrovei skirta 106 000 Lt bauda, 2010 m. taip pat Alytuje, taip pat statybų sektoriuje – 63 000 Lt bauda.

Mindaugas Linkaitis | Alfa.lt

Valdžia siekia nustatyti griežtesnę darbdavių atsakomybę už darbo saugos pažeidimus – darbdaviams tektų mokėti dvigubai didesnes nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas. Tačiau verslas teigia, kad siūloma nauja tvarka yra per griežta.

Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje šis klausimas buvo įtrauktas jau šią savaitę, bet per posėdį atidėtas vienai savaitei.

Griežtinami saugos reikalavimai

Naujosios metodikos projekte numatyta draudėjus, t. y. darbdavius, mokančius draudimo įmokas už savo darbuotojus, priskirti tam tikroms grupėms pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančius rodiklius: teisės aktų pažeidimus, nelaimingų atsitikimų (jų sunkumo laipsnį) skaičių, darbuotojų profesines ligas ir kt. Taip nustato 2008 metais priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

Dabar draudėjai priskiriami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įmokų tarifo grupei pagal tai, kiek sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko įmonėje per trejus metus. Taip pat nevertinami lengvi nelaimingi atsitikimai bei įvykusieji pakeliui į darbą ir iš jo, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę dėl trečiųjų asmenų kaltės.

Jeigu per trejus metus draudėjo bendrovėje neįvyko nelaimingų atsitikimų, jam taikomas 0,18 proc. mėnesio įmokos nuo darbo užmokesčio fondo tarifas. Pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų daugėjant, įmonė draudėja perkeliama į didesnio įmokos tarifo (0,38 proc. ir 0,9 proc.) grupes. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu 0,9 proc. įmoką moka 190 draudėjų, 0,38 proc. – 191 draudėjas, o visi kiti – 0,18 proc. tarifo įmokas. Visų draudėjų mokamų įmokų vidurkis yra apie 0,2 procento.

Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad 2013-2014 metais vietoj dabartinių trijų draudimo įmokų tarifų grupių atsirastų keturios grupės. Pirmųjų trijų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos grupių tarifai svyruotų dabartinių rėmuose: nuo 0,18 iki 0,9 procento. Į ketvirtąją grupę būtų perkeliami tie draudėjai, kurių darbuotojų sveikatos būklės rodikliai būtų ypač prasti, t. y. kai įmonėje įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, o taip pat nustatyta teisės aktų pažeidimų. Ši grupė mokėtų 1,8 proc. draudimo įmoką.

Tarifas per didelis, nuostatos per griežtos

Vyriausybės posėdžio išvakarėse, pastabas dėl projekto pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Pramonininkams būsimasis įmokų tarifas atrodo per didelis, o jo taikymo nuostatos – per griežtos, nes didesnis tarifas būtų nustatomas ne tik dėl jau įvykusių sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų, kaip yra dabar, bet ir dėl tam tikrų darbo priemonių ar darbo sąlygų neatitikimų teisės aktams.

LPK siūlo vietoje numatyto dvigubo 1,8 proc. įmokų tarifo, taikomo ketvirtajai grupei, nustatyti papildomą 0,1 proc. tarifą. Tokiu atveju šiai grupei priskirti draudėjai mokėtų 1 proc. tarifo mėnesinę įmoką. Be to, pramonininkai nesutinka, kad draudėjai būtų priskiriami ketvirtajai grupei ir jiems keliamas įmokos tarifas pagal Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus. „Įmokos tarifas neturėtų būti keliamas dėl vieno VDI nustatyto pažeidimo, kartais galbūt netgi formalaus. Tokia nuostata būtų per griežta darbdavių atžvilgiu“, – teigia LPK viceprezidentas Gediminas Rainys.

LPK siūlo numatyti, kad būtina sąlyga kelti tarifą būtų tik pakartotinas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimas. „Dabartinė nuostata nėra tinkama ir nepadės siekti numatyto tikslo – saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo, jei darbdaviai bus baudžiami vien tik už tam tikrus formalius pažeidimus, kurie gali būti greitai ir lengvai ištaisomi“, – įsitikinęs G.Rainys.

SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Alfreda Šatrauskienė vakar LŽ teigė parašiusi neigiamą išvadą dėl LPK siūlymo. „Siūlome, kad draudėjas būtų vertinamas ne tik pagal nustatytų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir darbuotojų profesines ligas, bet ir pagal šiurkščius darbų saugos ir sveikatos teisės pažeidimus. Mūsų siūlomoje redakcijoje numatyta, kad nustačius šiurkščius pažeidimus, kai žmonėms gresia mirtini sužalojimai, draudėjas metams būtų perkeliamas į aukštesnio tarifo grupę“, – sakė A.Šatrauskienė. Pasak jos, siūlymas didinti tarifą tik 0,1 proc. yra lašas jūroje ir visiškai neskatintų darbdavių rūpintis darbuotojų sveikata. „Norime, kad darbdavys žinotų: neužtikrinęs darbuotojų saugumo jis nukentės finansiškai“, – LŽ sakė SADM darbuotoja.

Dėl pramonininkų siūlymo „bausti“ tik už pakartotinius teisės aktų pažeidimus, A.Šatrauskienė neprieštarauja ir mano, kad į jį galima atsižvelgti rengiant rodiklių apskaičiavimo ir jų teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarkos aprašą po to, kai Vyriausybė pritars metodikos pakeitimo projektui.

Trišalė taryba naujai metodikai iš esmės neprieštarauja. „Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausias dalykas šiame pasaulyje. Todėl negalime sutikti, kai vaikydamiesi pelno kai kurie darbdaviai nepaiso darbuotojų saugos. Negerai, kai vieni tausoja savo darbuotojus, o kiti žiūri atsainiai. Tad jie turėtų nukentėti ekonomiškai“, – LŽ aiškino Trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Dėl dabartinių įmokų dydžio, jis sakė, iš darbdavių nusiskundimų negirdėjęs.

Mirčių – mažiau, ligų – daugiau

Ilgą laiką pagal nelaimingų atsitikimų skaičių darbe Lietuva vilkosi Europos valstybių sąrašo gale. Skaičiuojant mirtinų traumų skaičių 100 tūkst. gyventojų, 2007 metais Lietuva buvo paskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. ES vidurkis buvo 2, Lietuvos – 7,5. Šiuo metu šis rodiklis Latvijoje sudaro 2,1, Lietuvoje – 4,3.

Kaip LŽ atskleidė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Jonas Naujalis, dar 2008-aisiais Lietuvoje buvo net 79 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. „Vien statybose anksčiau per metus žūdavo iki 33 žmonių, darbdaviai nesilaikydavo reikalavimų. Vėliau po truputį darbo sąlygos gerėjo. Bet ir dabar pavojingiausia dirbti mažose naujose įmonėse, kurios neturi kvalifikuotų darbų vadovų, o įvairius pavojingus darbus dirba naujai priimti žmonės. Turbūt niekur Europoje nėra, kad į darbą būtų priimami žmonės „iš gatvės“, be jokių mokymų. Jiems tie darbai būna neįprasti ir jie patys nesisaugo. Pusė visų nelaimių įvyksta nedidelėse įmonėse iki 50-100 darbuotojų“, – LŽ teigė J.Naujalis.

Dabar statybose nelaimingų atsitikimų mažiau dėl to, kad sumažėjo pačių statybų. „Dažniausiai žmonės susižeidžia eismo įvykiuose, naudodamiesi darbo įrenginiais, tvarkydami krovinius, dirbdami sandėliavimo, transportavimo darbus“, – vardijo J.Naujalis.

2010-aisiais daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žemės ūkio ir miškininkystės srityse. Ankstesniais metais pavojingiausias sveikatai darbas buvo statybos, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriuose.

Darbe tyko ne tik traumų pavojai – kartais žmonės susižaloja sveikatą visam gyvenimui. VDI fiksuoja darbe įgytas profesines ligas. „Jeigu gydytojai įtaria, kad sveikatos sutrikimai gali būti susiję su darbu, siunčia mums pranešimą, mes tiriame darbuotojų darbo sąlygas, ir, jeigu nustatome kenksmingus veiksnius, kurie galėjo pagal požymius sukelti ligą, įtrauktą į profesinių ligų sąrašą, pateikiame sąlygų aprašą gydytojui, o jis galutinai nustato, arba ne, profesinę ligą“, – aiškino VDI darbuotojas. Pasak J.Naujalio, dažniausiai nustatomos kaulų raumenų sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, nervų sistemos, ausų ir kvėpavimo ligos.

Nelaimingi atsitikimai darbe

Metai Mirtini Sunkūs Lengvi Darbuotojų skaičius (tūkst.)

2010 m.49 127 220 1 060 (negalutiniais duomenimis)

2009 m. 49 106 200 1 350

2008 m. 79 150 200 1339

Profesinės ligos darbe

Metai Asmenys, kuriems nustatytos profesinės ligos Ligų skaičius

2010 m. 313 472*

2009 m. 570 846

2008 m. 738 1030

*Kai kuriems darbuotojams nustatomos kelios profesinės ligos

Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

Surinkta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų

Metai Įmokos (tūkst. litų)

2010 46 233,6

2009 75 983,6

2008 94 283,0

Šaltinis: „Sodra“

Arvydas Jockus | „Lietuvos žinios“